- varyklė
- varỹklė sf. (2), varyklė̃ (4) Kkl, Dbč žr. varykla: 1. Užtverta iš abiejų pusių tvoros – tai varỹklė Sdb. Varỹklės tokios buvo, iš žabų tvoros nutvertos Kdn. 2. Jis gi te spirito varyklė̃j riogso Slm. Čia buvo spirto varyklė̃lė Pb.
Dictionary of the Lithuanian Language.
